ଲେଖକ: ଆଇଫ୍ଲୋପାୱାର - អ្នកផ្គត់ផ្គង់ស្ថានីយ៍ថាមពលចល័ត
Kaip tinkamai išmesti panaudotas baterijas, daugelis žmonių vis dar yra migloje. Neseniai „Beijing Daily“ reporteris nustatė, kad kiekviena su visuomenės gyvenimu susijusi baterija turi skirtingus perdirbimo būdus. Nors švino rūgšties akumuliatoriaus regeneravimo apdorojimas jau yra brandus, tik 1 % švino rūgšties akumuliatoriaus atliekų patenka į oficialų perdirbimo kanalą Pekine.
Ličio jonų baterija, kuri netrukus prasidės į kilimo protrūkį, vis dar susiduria su gėda, kad nekaltai atsigaus; daug sausų baterijų yra perpildomos arba sudeginamos buitinėmis atliekomis dėl perdirbimo išlaidų. Jei akumuliatoriaus atliekos nebus moksliškai šalinamos, jos taps dideliu taršos šaltiniu. Pavyzdžiui, švino rūgšties akumuliatoriuose esantis švinas ir švino oksidai tarš aplinką, o jų tarša pasižymi ilgo ciklo ir didelio paslėptumo savybėmis.
Netinkamas apdorojimas, labai jautrus antrinei taršai ar net negrįžtamoms ekologinėms nelaimėms. Ir, palyginti, jis yra kenksmingesnis nei bendros išmetamosios dujos, išmetamosios dujos ir nuotekos. Tiesą sakant, 2016 m. Valstybės taryba paskelbė „Gamintojo atsakomybės skatinimo metodą“, kuriame keliama aiškus reikalavimas atsakingai už švino-rūgštinių baterijų gamybą ir patikimo perdirbimo valdymo metodo sukūrimą; Nauja Nacionalinio pavojingų atliekų katalogo versija, švino-rūgštinių baterijų atliekos yra identifikuojamos kaip pavojingos atliekos.
Tačiau praktikoje vis dar yra daug problemų ir sunkumų atkuriant panaudotas baterijas. Apdorojant šias panaudotas baterijas, reikia imtis aplinkos apsaugos kelių. Pirma, turėtume stiprinti mokslo žinių populiarumą ir didinti visuomenės informuotumą apie viešąją aplinką.
Pavyzdžiui, palyginti su sausa baterija, plačiai naudojama mobiliuosiuose telefonuose, ličio jonų akumuliatoriai kompiuteriuose ir elektriniams dviračiams, švino-rūgštiniai akumuliatoriai automobilyje turi būti tinkamai utilizuoti. Skubiai reikia, kaip sutelkti viešojo mokslo entuziazmą į švaistymą, aktualių žinių populiarumą ir politikos gaires. Antra, būtina aktyviai skatinti baterijų atliekų perdirbimo sistemos kūrimą ir propagavimą.
Šių metų kovą Valstybinė pramonės ir informacinių technologijų ministerija kartu paskelbė „Naujojo energetinio automobilio galingų baterijų perdirbimo ir panaudojimo bandomąjį vykdymo metodą“, kurio metu bus tiriama daugiakultūrė technologijų ekonomika ir išteklių aplinka bei aplinkai nekenksmingas diversifikuotas atliekų galios akumuliatorių perdirbimo modelis, skatinamas perdirbimo sistemos kūrimas. Visuomenėje sukurta tik tobula perdirbimo sistema, žmonės neturi rankų prie baterijų atliekų. Kartu būtina pagal įstatymus kovoti su juodąja rinka.
Remiantis atitinkamomis ataskaitomis, kvalifikuota perdirbimo įmonė perdirba švino rūgšties baterijas nuo 3000 iki 4000 juanių už toną, tačiau juodoji rinka gali atverti nuo 6000 iki 8000 juanių toną. Kai šios panaudotos baterijos pateks į juodąją rinką, jos gali sudaryti didelę taršą požemines pramonės grandines su nedidele dirbtuvėle. Pavyzdžiui, išnaudojus akumuliatoriaus atliekas, tikėtina, kad jis bus imamas gryninti švino pardavimui, o pelnas ir nenaudingas rūgštinis skystis yra savavališkai pilamas.
Šiuo atžvilgiu turi būti rengiami stiprūs streikai, naikinantys juodosios rinkos pramoninę baterijų perdirbimo grandinę. Trumpai tariant, išaiškinti gamintojo atsakomybę ir vadovus bei jo pareigas, sukurti ir tobulinti perdirbimo sistemą, siekiant užtikrinti tvarkingą švino-rūgštinių baterijų atliekų utilizavimą ir saugą, aplinkos apsaugą ir išteklių panaudojimą. Įgyvendinti šį tikslą, viena vertus, turime atkreipti dėmesį į kiekvieną skyrių, tobulinant politiką ir technologijų naujovių spragas.
Kita vertus, kiekvienas turi pradėti nuo kasdienio gyvenimo ir skatinti naudoti naudotas baterijas.